Tiktai atvirai dar nedrįsta.
Išlydint norėsis plačiai apkabint,
Kad vėl toks jaunatviškas grįžtų.
Jaučiu, dar svajonių vainiką supins,
Sklaidys užsitęsusią tylą.
Po rasą pavaikščioti verta,- primins,-
Net akmenys kartais prabyla.
Pasiūlys alyvų kvapų atsigert,
Ištiest ranką lekiančiam paukščiui,
Prieš negandą, skausmą stipriau užsimerkt,
Kad lėktų su vėjais į aukštį.
Į posmus mums kuždesį gulbių įkels,
Gandrų kleketavimo kalbą,
Ant stalo žolynų puokštelę pamerks,
Kas reikštų vaistažolių svarbą.
-----------------------------------------------
Į sodus, gėlynus prisėjęs žiedų,
Pavasaris dedas krepšelį.
Jo kraitis sukrautas. Išeina...Tegu...
Į krėslą jau taikos birželis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.