To, ką reikėtų pamatyt,
Kad reikia jau išskleisti skėtį,
Nes jau seniau pradėjo lyt.
Nepastebėjau, kai pražydo
Alyvų krūmas prie namų,
O ir kiekvieną naują rytą
Visai kitaip išgyvenu.
Ir kad birželis laiką keičia,
Visai sutrumpinęs naktis,
Pavasariui paskelbęs delčią,
Į šiltą jūros bangą kris.
Ir kas čia su manim nutiko,-
Nebesuspėju su laiku?
Kokie pavojai manęs tyko,
Kad nematau gamtos ženklų?
Nors suprantu - ruduo atėjo
Į mano veidą ir metus...
Nesugrąžint jaunystės vėjo,
Atgal takelio jau nebus.....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.