Neturiu kur skubėti, lėtai.
Nors pilnatvės tikrai nepajusiu,
Bet gaivos atsigersiu tikrai.
Žiūrinėju, kur plaukioja gulbės.
Ten toliau - kleketuoja gandrai.
O paukštukai tik čerška, tik ulba,
Kol nuskęsta rausvi vakarai.
Šiandien vaikštau žaliaisiais takeliais.
Taip lengvai, lyg jaunystėj kadais.
Tiktai širdį aštrėjančiai gelia,
Nes ko laukčiau, žinau, neateis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.