O akys rasoja, kai jų neatlaiko.
Kraujuoja ir širdys, gyvenimas klumpa,
Kiekvienas tai girdint nelaimėliu tampa.
Žodžiai, vien žodžiai sudaužo likimą,
Juodom spalvom dažo, paklusti mokina.
Nepilstykim žodžių,- žmogus ne bejausmis,
Bendraukime oriai,- visi jaučia skausmą.
Ir AČIŪ, ir LABAS tikrai nekainuoja,
Šiltai pasakyti, šviesos dovanoja.
Ir siela ramesnė, ir spalvos kitokios,
Kai žodis švelnesnis, gyvenimas juokias!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.