Apie žmogų sprendžia pagal rūbą,
Kai sutinka pirmąkart kely
Ir įvertint kuo greičiausiai skuba,
Nors nežino nieko apie jį.
Na, o kartais sprendžia pagal vardą,
Nors tą vardą suteikė tėvai.
Tam gerai, kuris nešioja garbų,
Jei prastesnis - pajuokai tiktai.
Kartais būna, vertina už žodį,
Kuris sklinda iš pačios širdies.
Ne visiems graži kalba atrodo,
Jau geriau keiksmažodį pridės.
O kai kam - svarbiausias veido grožis,
Kurio man nesuteikė gamta.
Tai ne man karūnos ,,MISIS,, rožės,-
Vien tik plunksna rašymui duota.
Tos eilutės paprastos ir menkos,-
Apdainuoju tai, kuo gyvenu.
Jei nors vienas perskaito - užtenka!
Vertinu. Su padėka menu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.