Žvakė verkia ašarom vaško,
Šokinėja šešėliai liepsnos.
Tyloje mintys kyla ir blaškos,
Tarsi bėgdamos nuo vienumos.
Ant stalo pilna taurė vyno,
Nesulaukia, kada ją pakels.
Tiksi laikrodis, tamsą nokina,
Laikas byra žiedais nuo obels...
Voratinkliuos snaudžia ramybė.
Nieko keisto - gegužio naktis.
Laiškus rašo mėnulis pakibęs,
Tik jo žodžiai perdėm paprasti.
Šitą naktį tylą renkuosi.
Kam tie žodžiai? Ir kas juos skaitys?
O jausmų nė už ką neparduosiu!
Vyno taurę pakelsiu pati...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.