Kad galėčiau į jį atsiremti,
Kai negandos skaudžiai palies,
Kai ašaros sūrios krenta.
Man reikėjo tavo delnų,
Kad galėčiau tvirtai įsikibti
Ar pridengtum mane lyg sparnu
Ir laiko erdvėj išlikčiau.
Man reikėjo žodžių lakių
Ir aistringų, karštų tavo lūpų,
Man reikėjo tavo akių,
Kai prieblandos laivas supos.
Man reikėjo jautrios širdies
Ir tik viso tavęs reikėjo,
Kad galėčiau jausmais prisiliest...
Deja,viltį užpūtė vėjas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.