Apkurtusioj tyloj nakties
Pavargusiu žingsniu nubrido,
Pabirę trupiniais širdies,
Tavieji žodžiai pasiklydo.
Žvaigždžių harmonija seku,
Vartau lyg neskaitytą knygą.
Mėnulio pilnatis laiku
Apšviečia Paukščių Tako brydę.
Palaiminta nakties dvasia
Keistais jausmais užpildyt bando,
O žodžiai ten, debesyse,
Sugrįžti kelio neberanda...
Tą žodžių srautą suvynios
Žaliai pasklidus mėnesiena
Ir niekas jau nesužinos,
Ko lauksiu aš kiekvieną dieną...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.