Meilės mozaiką dėlioju
Iš gražiausių,kvapiausių žiedų,
Šilčiausių vasaros vėjų,
Trumpiausių birželio naktų.
Derinu saulės vilionę
Ir mėnulio skaidrumą imu,
Didžiausią viltį,svajonę
Dedu su širdies plakimu...
Pridedu ašaros lašą
Ir kraštelį rytinio dangaus,
Iliuzijų,skausmą mažą
Ir šypsnį bei žvilgsnį žmogaus.
Oi,kaip suderint nelengva-
Nesutampa spalvinga gama!
Po kojom dairaus,į dangų-
Mozaika prasta ir gana!
Vėlei dėlioju iš naujo
Iš ryškiausių,šilčiausių spalvų:
Žvaigždelių paimu saują,
Voratinklio gijų,sapnų...
Baltą dedu prie raudono.
Prie geltono pritampa ruda,
O žydrą,mėlyną fonus
Paryškins žalia ir juoda.
Rodos,tarytum vitražas-
Ir vaizdų,ir spalvų-per akis.
Stebiu ją tartum miražą,
Tik meilės joje nematyt...
Trūksta svarbiausio akcento,
O dėliojau,širdim matavau!
Matau,planuot nepakanka,
Jei mylimo nėra žmogaus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.