Autorė

Aldona Valikonytė-Astrauskiene
2016 m. spalio 2 d., sekmadienis
NESULAUKIAU
Tavęs per visą naktį laukiau.
Lietus į lango stiklą beldė.
Vien gilios mintys tolin plaukė,-
Širdis ilgėjosi ir meldė...
Neklaidžiojo liesi šešėliai
Ir žvaigždės iš dangaus nekrito,
Bet džiugino vazelėj gėlės
Ir kantriai laukiau...iki ryto...
Nedrąsiai bandė guosti vėjas
Ir šnaresiu kažką tai sakė...
Deja,skambutis vis tylėjo
Ir vis keisčiau pleveno žvakės.
Girdėjau,kai pravirko liepa
Ir ąžuolas šakom lingavo,
Jaunutę drebulėlę slėpė,
Nes liemenį lietus skalavo...
Iki aušros turėjau viltį.
Beprotiškai ilgėjaus,laukiau,
Bet žvakės užbaigė sutirpti.
Per širdį skaudžios mintys plaukė...
Lėtai naktis bemiegė ritos.
Kas pažado stygas nutraukė?
Oi,skaudžios ašarėlės krito...
Kodėl Tavęs aš nesulaukiau?....
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.