Autorė

Autorė
Aldona Valikonytė-Astrauskiene

2016 m. spalio 2 d., sekmadienis

KODĖL?


Kažkodėl
Taip sparčiai svetimėjam,
Gero žodžio
Gailim, pagarbos,
Abuojumą
Savo rankom sėjam,
Neberandam
Žmogiškos kalbos?

Kažkodėl alubariai
Pilnėja
Ir pilstukas
Liejasi laisvai.
Vyrų kumščiai
Šeimose dažnėja,
Ar bokalai-
Vyriški žaislai?

Net vaikus
Iškeičiam į degtinę.
Jie gerai,
Kai noris pašalpų.
Nebeliko,
Kas senatvę gina,
Rodos, ji
Verta tik pašaipų?!

Ar ilgai dar
Klimpsime į liūną,
Ar gerumui
Sielos nebebus?
Žinom,- dūmų
Be ugnies nebūna,-
Reikia keist
Gyvenimo ratus!

Reikia sukti,
Kur keliai be žvyro,
Kur diena
Prasminga ir šviesi.
Kai namie
Švelnumas, meilė tvyro,
Pajunti,
Kad gerbiamas esi.

Tad, kodėl,
Kodėl taip svetimėjam,
Neberandam
Žmogiškos kalbos?
Piktą sėklą
Savo rankom sėjam,
Tiktai patys
Trokštam pagarbos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.