Noris bėgti per lietų, per sniegą,
Kur pavasaris inkarą mes,
Kad galėčiau nuplaut, kas nemiela,
Paskandinti likimo dėmes.
Kad neliktų mažiausios dulkelės,
Neprimintų senos praeities,
Kai pavasaris tiesis takelį,
Aš iš jo pasisemsiu vilties.
Laukiu balto žydėjimo sodų,
Šiltų žvilgsnių, kur lydi keliuos,
Viską viską, kas sena, pabodę,
Ketinu paskandint vandenuos.
Noris šviežio kvepėjimo ievų
Ir ryškiausios laukų žalumos.
Gal ir vėl dviese skinsim purienas,-
Pasiilgau širdies šilumos!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.