Nuo šiauraus vėjo medžiai pašiurpo.
Dangus lyg rėtis - kiauras visai.
Ar ne per greitai ruduo įširdo,
Žemę nugirdė putotais purslais?
Balą jau brenda dvynės pušelės,
Skundžiasi eglės - joms nesaugu!
Ruduo beširdis rodo, ką gali.
Kas gi norėtų pabūt jo draugu?
Gėlės nuvyto, liko tik dilgės.
Kyla į aukštį - lietūs kaip tik!
Vasaros saulės nepasiilgę,
Noriai su rudeniu žais patvory.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.