Tu šiandien nuskink man baltą rožę,-
Jau širdis vienatvėje pavargo.
Taip seniai aš laukiu tavo žodžių,
Tyloje jaučiu tik laiko žvarbą.
Patikėk, vienatvė slegia sielą
Ir kietais delnais apglėbus laiko.
Naktimis blaškausi - nesimiega,
Man tavęs lyg tyro oro reikia.
Kaip seniai aš laukiu tavo žodžių,
To balzamo, kuris širdį glosto.
Tu nuskink šiandien man baltą rožę,-
Ji vienatvę žiedlapiais užklostys...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.