Gimiau paryčiais šaltą gruodį,
Kai pūgos per naktį uliojo
Ir sniego pripylė aruodus,
Takus iki slenksčio užklojo.
Nerimo ir blaškės palangėj,
Be gailesčio purtė berželį,
Bebrėkštančio ryto padangėj
Įsižiebė mano žvaigždelė.
Ir ji man likimą paskyrė-
Ne tokį jau tiesų - su vingiais,
Takus ne vien pievom - ir žvyru,
Bet būti truputį laiminga.
Daug užtvarų teko įveikti
Ir kiek jų dar bus priešakyje?
Tačiau negaliu šiandien teigti,
Kad laikas tas ašarom lyja.
Likimas...Koksai jis bebūtų,
Lyg dovaną reikia priimti.
Tai kas, kad gimiau siaučiant pūgai,
Tas verčia ieškot, nenurimti.
Dėkoju likimo žvaigždutei
Užtat, kad ir šiandien man žėri,
Kad leidžia šioj žemėje būti,
Siekt laimės,svajonių ir gėrio...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.