Pro ražienų laukus,
kur dar aidi kombainų ūžimas,
Pro spalvingus medžius,
kur pakvimpa drėgme visas oras,
Takeliu išeini
per dar jauną ir liekną beržyną,
Upeliuko krantu,
ajeruos kur tinklus džiausto voras.
Išeini su mintim,
kad pajustumei rudenio vertę,
Kad įkvėptum vėsos
iš garuojančios dirvos arimų.
Ir ilgam, jau ilgam
atsisveikint su raudančiom gervėm,
Parsinešti tiesos,
kuri lieka po vėjo būrimų...
Į padangę dairais,
debesėliai kur glaudžia saulutę,
O po kojom girdi
tyliai čežantį kritusį lapą.
Pajunti, kaip gerai
gamtoje, lyg viešnagėj, pabūti,
Įsileist į namus
tą paauksintą rudenio kvapą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.