Vėjas bliuzą vėl ir vėl kartoja,-
Palydės juo liepą į rugpjūtį.
Dienos - sutikimą repetuoja,
Dalgiai - javo aukso pjūtį.
Nuolatos plasnoja linksmas juokas,
O prie jūros naujos meilės rezgas.
Saulė seka margą spalvų šokį,
Riša paslaptingą mazgą...
Pagaliau kažkas save atranda!
Nuoširdumui - tik naujausi tiltai.
Švelniai apkabina šiltos rankos,
Žodis - gerbtinas ir tvirtas.
Uogų, grybų miškuose pritvino,
O medum ilgai kvepės dar sodžius.
Liepos nepamiršt prisilietimų,
Jai - tiktai gražiausi žodžiai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.