O liepa vėl!
Medum pakvipo oras.
Skaidrus lyg stiklas ežerų vanduo.
Pamirštam draugą kalendorių,
Nes vasara, tai ne ruduo!
O liepa vėl!
Vaisius augina sodai,
Marguoja pievos nuo žiedų gausos.
Ten, pradalgiuos, griežlė kvatojas,
Žiogai smuikuoja dobiluos.
O liepa vėl!
Saulutės šypsnių laikas!
Įkaista dienos, šliūkšteli lietaus.
Bet debesėliai išsisklaido,-
Ryškiausias takas lig dangaus.
O liepa vėl!
Svaigina šiltos naktys,
Pripildytos vasarvidžio rimties.
Už rankos išveda vienatvę,
Kur blogos mintys nepalies...
Medum pakvipo oras.
Skaidrus lyg stiklas ežerų vanduo.
Pamirštam draugą kalendorių,
Nes vasara, tai ne ruduo!
O liepa vėl!
Vaisius augina sodai,
Marguoja pievos nuo žiedų gausos.
Ten, pradalgiuos, griežlė kvatojas,
Žiogai smuikuoja dobiluos.
O liepa vėl!
Saulutės šypsnių laikas!
Įkaista dienos, šliūkšteli lietaus.
Bet debesėliai išsisklaido,-
Ryškiausias takas lig dangaus.
O liepa vėl!
Svaigina šiltos naktys,
Pripildytos vasarvidžio rimties.
Už rankos išveda vienatvę,
Kur blogos mintys nepalies...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.