VASARĄ

Nuo saulės šilumos laukai apsvaigo, Gaivinas medžiai vakarų vėsa, O vasara strėles į širdis laido, Žaidimams pasinėrusi visa. Ir noris pasakyt kažką tai mielo, Juk nežinia, kur būsime rytoj, Ar karštis neišdegins mūsų sielų, Ar saugos mus užmigusioj tyloj? Gal rudenį mes jau kitokie būsim, Gal vasara paliks savas žymes? Svarbiausia, netikrumo kad nejusim Ir liks ryšys tarp liepos ir tavęs. Nuo saulės šilumos žiedai nusviro, Lietučio glėbio ilgisi miškai, O vasara, tas karštas eleksyras, Vedžioja mus apsvaigusiais takais...