Kai atsėlina naktis
Ir visi užmiega,
Užsidegu žvakę.
Lengvai plazdant liepsnai,
Paskęstu tyloj...
Kokia palaima
Svajot vienumoj!
Kartais obels šaka
Bilsteli į langą,
Per stiklą
Nučiuožia vėjas,
Šokdamas tango.
Ir vėl tyla...
Liepsnelės spragsėjimas
Jaukus ir kvepiantis.
Šitaip sėdėt galiu
Visą amžinybę.
Tyla...ramybė...
Ramybė...tyla...
Tik širdies dūžiai
Neleidžia užsimiršti.
Ir aš svajoju...
Ilgai ir apie viską...
Žiūriu, žvakė baigia
Tirpti.....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.