Bučiniai...bučiniai...
Plaukuose - tavo pirštai...
Šitai buvo seniai,
Bet dar nepasimiršta.
Svaigom žvilgsniuos abu,
Artumos - iki soties.
O šiandien nustembu-
Buvom mudu besočiai?!
Ir spindėjo veidai
Šviesoje mėnesienos.
Mano galvą glaudei,
Išbučiavęs blakstienas...
Bučiniai...bučiniai...
Ir švelnumas glamonių...
Viskas mirė seniai,
Liko tuščios svajonės.
Tik mėnulio delnuos
Paslaptis tyliai guli...
Niekas jau nebučiuos-
Viltį vertinu nuliu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.