Neišeik, duok žiupsnelį vilties.
Grįš ramybė, kaip vasaros grįžta.
Leisk priglusti prie tvirto peties,
Leisk spindėti spalvom vaivorykštės.
Neišeik, nes jau vėsta namai,
Skundžias laikas, įkritęs į glėbį.
Aš neklausiu, kur vakar buvai,
Negesink tik namų žiburėlio.
Neišeik, tavo balsą nešuos.
Supranti, kaip negera ir skauda,
Lyg betikslėj dienoj, lyg sapnuos...
Net ir slenkstis iš liūdesio rauda.
Neišeik... Nuraminta audra
Grįš ramybe, kaip rytmečių aušros.
Tau atleidau. Širdis atvira.
Neišeik, užmigdysiu ir skausmą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.