Tokia esu, tokia ir liksiu.
Tai Ožiaragės prigimtis.
Net nebandau visiems patikti,
Žvelgiu tikrovei į akis.
Vieniems - esu keista būtybė,
Kitiems - naivi, nesuprasta,
Treti-kūrybos man pavydi,-
Esu jiems vėjų pamesta.
Gyventi man labai nelengva,
Patyriau skausmo, netiesos,
Tačiau kai vasara už lango,
Kodėl gi man nesišypsot?
Tokia esu, tokia ir būsiu.
Širdy - tikėjimas, viltis,
Gerumą dalinuos per pusę,
O visa kita - paslaptis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.