Pavargau nuo savęs
Ir dienų su triukšmu.
Jis užpildo gatves,
Kuriomis aš einu.
Pasiilgau tylos
Ant laukų ir takų,
Kur mėnulis kybos
Ir šypsosis ragu.
Pavargau nuo minios
Ir tuštybių erdvės.
Gal tyla suvynios
Ir priglaus, ir paslėps.
,,Pavargai...pavargai,_
Sako balsas širdies,_
Pasikliauk būtinai
Šiltu delnu vilties!
- - - - - - - - - - - - - - -
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.