JONINĖMS

O priešaky - žavios nakties motyvas,
Armonikieriai, šypsenos, juokai,
Padangės spalvos - tartum akys gyvos,
Upelio vingy - šokantys laužai.

Yra kažkas, ką norisi pajusti,
Kas pakerėtų svaiguly nakties.
Gal būt aguonos, vėjo neužpūstos,
O gal papartis, žadantis vilties...

Ir lauki tos nakties, tarsi stebuklo,
Ir negali jos iš minčių išgint.
Užvaldo jausmas, kad tą žiedą ,,kuklų"
Labai norėtųs rasti ir nuskint.

Ir išeini, nakties kerų viliotas,
Kur liejas dainos, švytintys veidai.
Pini vainiką iš žiedų rasotų,
Degi žvakutę, upeliu plukdai...

Įsiklausyk, kažką naktis tau sako...
Gal sužinosi tai, ko nežinai?..
Net nesutemo, o aušra ant tako,-
Laimingi būkit, Jonės ir Jonai!