Meilė - tai šiltas vėjas.
Skruostus bučiuoja ir glamonėja.
Tik gerumas jo apgaulingas,
Nepajutai, o jis jau dingęs.
Meilė - ramunės žiedas.
Baltas tyrumas viltį palieka.
Tik pabūrus myli...nemyli...
Tu supranti - ir vėl nuvylė...
Meilė - tai pienės pūkas,
Supasi pievoj lyg parašiutas.
Bet papūtus, jo nebelieka,
Buvo meilė - teliko stiebas!
Meilė - toks tyras jausmas!
Ir jį patyrus, didžiulis džiaugsmas.
Ima kartą ir atplasnoja,
Kur dvi širdys - ten suliepsnoja!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.