Duok man ranką.
Išeikim į žydinčias pievas.
Paukščių giesmės skardens, palydės.
Ne dažnai šitaip tenka,
Kai kutena blakstienas
Nuraškyta bevardė gėlė.
Gal tylėsim,
Juk viską be žodžių suprantam,
Ir tik akys vien klaidžios ratu.
Jei kažko neužtenka,
Gal tą blogį nuteisim,
Bet svarbiausia - pabūsim kartu.
Duok tik ranką,
Seniai apie tai pasvajoju.
Ir širdis bus arčiau prie širdies...
Ne dažnai mudviem tenka
Eiti pievom rasotom,
Paieškoti saulėtos prasmės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.