Toks artimas šiąnakt mėnulio varis,
Ir vėjas nesiblaško po langais,
O širdyje, kaip niekad, gera, gera.
Atplaukia šieno pradalgių kvapai.
Vėlyvos tulpės prausia savo žiedus,
Kad rytą suspindėtų jų spalva.
Pakol mėnuo padange ryškiai rieda,
Mėgaujasi vidurnakčio tyla.
Toks trokštamas būtų žmogaus artumas,
Ir žodžiai, pasakyti nelauktai...
Bet už langų tiktai užsnūdęs krūmas
Ir iš laukų atsklindantys kvapai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.