Šukės laimės jau niekam neneš.
Išeinu tylumon, iki šiol nepažinton,
O jaučiuosi pelkėtam dugne.
Kabinuosi vienintelio šiaudo,_
Nepaskendo dar mano dvasia,
Bet skausmingai sunku, kai į širdį prispjaudo...
Lieka vien tik dangus akyse.
Pasenau. Lyg ruduo ištuštėjau.
Visas turtas _ tik klaidūs rūkai.
Ir einu tylumon, pasakyt nesuspėjes,
Kad gyvenimas _ tai ne juokai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.